Pranašas



Apie meilę
Apie vedybas
Apie vaikus
Apie dosnumą
Apie valgį ir gerimą
Apie darbą
Apie džiaugsmą ir liudesį
Apie būstus
Apie drabužius
Apie pirkimą ir pardavimą
Apie nusikaltimą ir bausmę
Apie įstatymus
Apie laisvę
Apie protą ir aistrą
Apie skausmą
Apie saves pazinimą
Apie draugystę
Apie kalbą
Apie laiką
Apie gerį ir blogį
Apie maldą
Apie malonumą
Apie grožį
Apie religiją
Apie mirtį


Apie vaikus


Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų.
Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.


Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį amžinybės kely,
Jis įtempia jus savo galia, kad jo strėlės skrietų greitai ir toli.
Tegul jūsų buvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą,
Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas.

 Nusiusk drauguiVersija spausdinimui




2025.10 2026.09 2026.10 2026.11 2027.10
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
 19  20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31