Pranašas



Apie meilę
Apie vedybas
Apie vaikus
Apie dosnumą
Apie valgį ir gerimą
Apie darbą
Apie džiaugsmą ir liudesį
Apie būstus
Apie drabužius
Apie pirkimą ir pardavimą
Apie nusikaltimą ir bausmę
Apie įstatymus
Apie laisvę
Apie protą ir aistrą
Apie skausmą
Apie saves pazinimą
Apie draugystę
Apie kalbą
Apie laiką
Apie gerį ir blogį
Apie maldą
Apie malonumą
Apie grožį
Apie religiją
Apie mirtį


Apie Laisvę


Prie miesto vartų ir jūsų židinių aš mačiau jus parpuolusius kniūbščius ir garbinančius savo pačių laisvę.
Kaip vergus, kurie keliaklupščiauja prieš tironą ir giria jį, nors jis juos ir žudo.
Taip, Šventyklos giraitėje ir tvirtovės šešėlyje aš mačiau pačius laisviausius iš jūsų, velkančius savo laisvę kaip jungą ir antrankius.
Ir mana širdis paplūdo krauju, nes tik tuomet jūs galit būti laisvi, kai net laisvės troškimas supančioja ir pažaboja jus ir kai nustojat kalbėt apie laisvę kaip apie tikslą ir jo išsipildymą.


Iš tiesų esat laisvi ne tuomet, kai jūsų dienos be rūpesčių, o naktys be norų ir sielvartų,
Bet greičiau tada, kai šitie dalykai apipina jūsų gyvenimą, o jūs vistiek pakylat virš jų nuogi ir be pančių.
Ir kaipgi jūs pakilsit virš savo dienų ir naktų, nenutraukią grandinių, kuriomis blaivėjant protui surakinote savo vidurdienį?
Tiesą sakant, ta jūsų vadinamoji laisvė - pati stipriausia iš šitų grandinių, nors jos grandys spindėdamos saulėje akina jus.


Ir tai ne jūsų Aš dalelės, kurias norėtumėt nusimesti, kad galėtumėt tapti laisvi?
Jeigu tai neteisingas įstatymas, kurį norėtumėt panaikinti, tai tas įstatymas buvo parašytas jūsų pačių ranka ant jūsų kaktos.
Jo jūs negalite ištrinti nei degindami savo įstatymų knygas, nei nuplaudami savo teisėjų kaktas, nors ir užpiltumėt jūrą ant jų.
Ir jeigu tas despotas, kurį versit nuo sosto, pirmiausia pasistenkit, kad jumyse pastatytasis jo sostas būtų sugriautas.
Ir kaipgi gali tironas valdyti laisvus ir išdidžius, nesiremdamas jų pačių laisvės tironija ir jų išdidumo gėda?
Ir jeigu tai rūpesti, kurio jūs norėtumėt atsikratyti, tą rūpestį greičiau pasirinkot patys, negu jis jums buvo primestas.
Ir jeigu tai baimė, kurią norėtumėt išsklaidyti, tai ta baimė glūdi jūsų širdyse, o ne rankoje to, kuris jus baugina.


Iš tikrūjų visi dalykai - geidžiami ir bauginantys, atgrąsūs ir puoselėjami, sektini ir tie, kurių norėtumėt vengti, - tik pusiau jus valdo.
Šitie dalykai mainosi jumyse kaip šviesa ir šešėliai.
Ir kai šešėlis išnyksta ir jo nebelieka, likusi šviesa tampa šešėliu vėl kitai šviesai!
Ir taip jūsų laisvė, grandines numetus, pati tampa pančiais laisvei didesniai.

 Nusiusk drauguiVersija spausdinimui




2025.10 2026.09 2026.10 2026.11 2027.10
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
 19  20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31